Iš prieš tai buvusių straipsnių sužinojome, kiek daug gali idėja ir užsispyrimas ją plėtoti. Ar esate anksčiau pagalvoję apie tai, kiek daug visko gyvenime parduodama? Parduodama (ir perkama) ne tik daugybė produktų ar paslaugų, nė kiek ne mažiau parduodama idėjų, minčių.
Žmonės parduoda ir patys save – pavyzdžiui, kad ir norėdami gauti darbą. Štai kodėl ir iškyla aktualus klausimas – ar mokame parduoti, ar suvokiame, kokios jėgos veikia, kai perkame ar parduodame, kai kas nors kitas daro įtaką mums ar mes darome poveikį kitiems? Antras, bet labai susijęs su pirmuoju, yra dar vienas verbalinės komunikacijos klausimas – ar apskritai sugebame bendrauti ir ar iš tikrųjų tai darome gerai?
Tapti „geru pardavėjų“ nereiškia tapti „grobuonišku pardavėju“. Turėtume būti tokie sumanūs, kad pirkėjai taptų mūsų bendraminčiais, galinčiais eiti kartu ta pačia kryptimi ir gerai jaustis. Pardavimą suprantame tiesiogine ir perkeltine prasme: veikia tos pačios jėgos – ar parduodame prekę, paslaugą, ar idėją.
Pardavimas pirmiausia yra poveikis. Jei norime parduoti produktą, idėją ar paslaugą, turime įtikinti klientą, kad jis pirktų. Tą patį galima pasakyti apie kalbos vartojimą – tai yra pardavimas perkeltine prasme. Pavyzdžiui, turime idėją, kuria tikime, ir norime įrodyti kitiems, kad ji yra puiki.
Pagalvokite, ar jūs sugebėtumėte sukurti antenos papuošimą ir ‘užsukti’ pardavimus taip, kad iš šio verslo taptumėte milijonieriumi? Kituose straipsniuose bandysime kartu pagalvoti, kokių įgūdžių reikia ir kaip tai padaryti.
Pinigėliai 