Ekstremalus taupymas

Ça va, mielas skaitytojau? 🙂 Tikiuosi, kad ća va bien (matai – skirtingas “c“ panaudojau? 🙂 ), mes galėsime kuriam laikui pamiršti prancūzų kalbą ir pereiti prie truputį rimtesnių dalykų. Šis tinklaraštis, o kartu ir pats monetarinio fistingo fenomenas – labai rimtas reiškinys, tad nederėtų jo sumenkinti perdėm lyriniais nuokrypiais. Ar kaip tik derėtų? Pasimečiau…

P. S. See what I did back there?

Keliaujame toliau. Nors kartais tikrai būna sunku, prisimink (čia jau su savimi kalbu) dainos žodžius. Puikiai žinai, apie kokią dainą kalbu, bet vis tiek ant lėkštutės šiandien Tau pateiksiu į polietileninį maišelį įpakuotą dovanėlę. 🙂 Raktiniai žodžiai – visai šalia: “And even when I’m tired, GO is the only word I know.“ Beje, Charlie Sheen’as kadaise taip pat turėjo įdomią, savitai savitą įvykių versiją. Grįžkime prie temos.

Grįžome. Tiems, kas nespėjo sugauti visų mano minčių vingių hipererdvėje, primenu, jog šios dienos tema – “Ekstremalus taupymas“. Tiesą sakant, ne visiškai suprantu, kodėl kas nors norėtų išbandyti apačioje pateiktus metodus (Visatoje visko yra apsčiai gausiai – tiek, kad man, Tau ir visiems kitiems tikrai nėra reikalo taupyti). Šiandien jaučiuosi “Nurautai“, rašysiu irgi “Nurautai“, ir hopefully viskas išeis į gerą. Viskas visuomet išeina į gerą. 🙂

2000 kalorijų per 2000 metų dieta. Praktiškai yra įmanoma didelę gyvenimo dalį nugyventi neišleidžiant nė vieno euro maistui. Tereikia daug daug daug (santykinai) medituoti. Praninė mityba – girdėjote kada apie tokią?

Nakvynės namai. Ir vėl praktiškai (bet šį kartą net ir teoriškai) galima tą patį gyvenimą nugyventi neišleidžiant nė vieno euro nuomai. Tereikia daug daug daug atkentėti (ir vėl – santykinis dydis) ir apsigyventi nakvynės namuose. Tikrai ekstremalus variantas, keliantis jei ne pavojų, tai bent laikinus nepatogumus orumui ir savigarbai.

Ekstremalus išlaidavimas. Nesileisiu į gilias yin-yang diskusijas apie tai, kaip išlaidavimas ir taupymas yra tos pačios monetos skirtingos pusės… Nors oi kaip norėčiau. 🙂 Kartais Visatoje ima ir pradeda veikti dėsnis: “Išleisti pinigai sugrįžta dešimteriopai, kartais – net šimteriopai. Tais retais akimirksniais, kai Jis nustoja veikti, galite taikyti pasitikėjimo principą: “Jei elgsiuosi kaip turtuolis, tai ir tapsiu turtuoliu.“ Veikia, nors paaiškinti kaip – kebloka. Paliksiu tai Jam pačiam. 🙂

Sakiau, kad jaučiuosi “Nurautai“ – ar ne? 🙂