Iš kur gauti pinigų – kodėl perkame ir kaip tuo pasinaudoti pardavėjams?

Temoje iš kur gauti pinigų ir kaip tapti geresniu pardavėju pirmiausia pasiūlyčiau negalvoti apie pinigus. Negalvoti nei apie savo pinigus, nei apie klientų. Visgi klientai dažnai sakys, kad viskas brangu, iš kur gauti pinigų? Nesileiskite suklaidinami! Pirkimą pirmiausia lemia jausmai, o ne protas. Racionalumas suveikia daug vėliau. Iš tiesų perkame ne gaminius, ne prekes, ne paslaugas. Perkame jausmus. Perkame tokį jausmą, kurį mes manome patirsią tik tada, kai įsigysime ir naudosime prekę ar paslaugą. Kad pirkimą lemia emocinės jėgos, pirmą kartą iš tikrųjų galite supratę pasiklausę draugų. Mano draugė kartą pasiguodė, kad, susiskaičiavusi savo finansinius išteklius, suprato, jog turi labai mažai pinigų savo reikalams. Ši mintis ją labai nuliūdino, tiesiog prislėgė. Ir vienintelis būdas pataisyti nuotaiką buvo nueiti į parduotuvę ir nusipirkti brangią suknelę! Gal ir jūs kada nors buvote susižavėjęs kokiu nors buitiniu prietaisu ar kvepalais? Galbūt nusipirkote pyragą, nes jis atrodė labai patraukliai, nors net nebuvote išalkę? Visgi racionalios pirkimo priežastys suformuluojamos tada, kai susižavėjimas parengia joms reikiamą atramą.

Kaip tapti geresniu pardavėju?

Norint geriau suprasti, kas yra pardavimas ir kokios čia veikia jėgos, reikia pačiam asmeniškai įsisukti į šį ratą. Pirmiausia turime suprasti, kad ką nors perkant, visada stipriai veikia bendražmogiškosios emocinės jėgos. Daugelis mano, kad žmonės, atsidūrę pirkėjo pozicijoje, elgiasi labai racionaliai – ypač jei tai vyksta darbo aplinkoje. Tačiau toli gražu taip nėra – pirkimo sprendimai dažniausiai priimami paklūstant jausmams, t. y. emociškai. Todėl tie, kurie sugeba šitai suprasti ir susigaudo, kas lemia kitų žmonių veiksmus, dažniausiai puikiai moka parduoti ir įtikinti. Pabandykit įtikinti save ar draugus apsilankyti https://www.minipaskola.lt/.

Apskritai žmonės labai menkai supranta, kaip šios emocinės jėgos veikia. „Prekiavimo psichologija“, „Reikia gerai išmanyti pardavimo psichologiją“, – kartoja daugelis. Taip, tai tiesa. Bet kas konkrečiai yra ta pardavimo psichologija? Atsakyti į šį klausimą ne taip paprasta. Nelengva nurodyti ir konkrečias savybes ar žinias, kurių turėtume įgyti ar kurias reikia ištobulinti, kad sugebėtume valdyti pardavimo dialogą.

Pati pardavėjo profesija taip pat gali kam nors atrodyti nepriimtina, bet tam jau būtų kitas pagrindas. Žmonės perka prekes ar paslaugas, norėdami patenkinti savo poreikius, trokšdami išspręsti savo problemas. Šiuo atveju galima teigti, kad geras pardavėjas padeda kitiems išspręsti problemas, todėl pirkimas ir pardavimas savo prigimtimi yra teigiamų jėgų, veikiančių tarp žmonių, apraiška.

Savaime suprantama, niekur negalima pamiršti dorovės. Mūsų pasaulyje geras pardavėjas yra tas, kuris sugeba pirkėją gerai nuteikti ir pirkimo proceso metu, ir prieš jį, ir po jo.

 

Artėja pardavėjų era

Kiekvienas verslo vadovas privalo savo produktą parduoti kam nors iš šalies. Tai visai natūraliai daro bet kas, kurio darbas susijęs su pardavimu ir yra lemiamas rinkodaros. Tačiau tas pats pasakytina ir apie daugelį kitų žmonių. Daugybė architektų, inžinierių ir advokatų šiandien jau aktyviai siūlo pirkti savo paslaugas. O juk jų profesijos iki šiol nebuvo tiesiogiai minimos kalbant apie pardavimą.

Artėja metas, kai dauguma dirbančiųjų arba ką nors pardavinės, arba padės tiems, kurie tai daro. Daugelyje gyvenimo sričių visa veikla orientuojama pirkėjų, partnerių ar tiekėjų link. Todėl dauguma žmonių – nori to ar ne – atsiduria tiesioginio pardavėjo vaidmenyje. Net ir tie, kuriems nepatinka mintis, kad jie prekiauja, kad darosi komerciški, turi pripažinti – bet kokiu atveju turės atsirasti kažkas, kas nupirks jų prekę ar paslaugą, antraip jie negalės išgyventi.

Parduodame ne tik daugiau ar mažiau specifines prekes ar paslaugas. Nuolat prekiaujame savo mintimis ir idėjomis, savo žiniomis ir gebėjimais, savo kūrybinėmis galiomis ir vertybėmis, savo ryšiais ir nuotaikomis. Parduodame tai klientams, tiekėjams, partneriams, bendradarbiams, vadovams. Kasdien.

Perkame ir parduodame net savo asmeniniame gyvenime, ir pirkimo ar pardavimo sprendimus priimame taip, kaip mums atrodo geriau. Štai, pavyzdžiui, vieni renkamės atostogas Italijoje, o kiti – Danijoje; arba sakome neturį lėšų naujam šaldytuvui, o imame ir nusiperkame stereo aparatūrą; vieniems patinka veiksmo filmai, o kitiems smagiau žiūrėti filmus apie meilę. Bendraudami su žmonėmis nuolat patenkame į pirkimo-pardavimo situaciją. Pavyzdžiui, visais atvejais, kai bandome gauti paramą savo idėjai, taip pat atsiduriame pardavėjo pozicijoje. Štai kodėl daugumos diskusijų ar derybų tikslas – ką nors parduoti.